Vonios kambarys, kuriame norisi būti

Vonios kambarys, kuriame norisi būti

Vienintelė vieta namuose, kur kiekvienas šeimos narys turi visišką privatumą yra vonios kambarys. Jis jau seniai nebėra tik vieta, skirta švarintis. Jis tampa atokvėpio, poilsio erdve, kur gali ramiai pabūti pats su savimi.  

Štai kodėl interjero dizaineriai ir architektai pastaraisiais metais tiek daug dėmesio skiria vonios kambario estetikai, funkcionalumui, į jį įneša naujų detalių, labiau būdingų kitoms namų erdvėms. Taip vonios kambaryje atsiranda lentynos su knygomis, paveikslai, kilimai, toršerai, foteliai, pagalvėlės, vazos ir žvakės.

Architektas Mantas Bertauskis, kalbėdamas apie namų projektavimą ir jų interjerą, pastebi, kad svarbiausia yra emocija, kurią sukuria pasirinkdamas vienokias ir kitokias formos. „Stengiuosi sukurti namus, kuriuose žmogus taptų laimingu gyventoju”, – paklaustas, kuo vadovaujasi projektuodamas erdves gyvenimui atsakė architektas. Matyti, kaip sumanymas virsta realybe – didelis džiaugsmas. Turėti viziją, kokio rezultato sieki, svarbu kuriant kiekvieną erdvę, tačiau vonios kambarys išskirtinis, nes didžioji dalis techninės įrangos, kuri nulemia būsimą interjerą, yra sumontuojama labai ankstyvame statybos etape, dar mūrijant sienas. „Labai svarbu turėti aiškią viziją, kokio tipo įranga bus vonioje, kur kokie prietaisai bus išdėlioti. Tai žinoti reikėtų dar sienų mūrijimo etape, kol dar neištinkuota ir neišbetonuota vonios patalpa. Kitu atveju dažnai tenka santechnikos privedimus perdarinėti ir mokėti du kartus”, – aiškino architektas.

Dažnai nutinka, kad duše įrengiamas vandens nubėgimas dušo kabinai su padu. Vėliau paaiškėja, kad žmogus nori dušo be pado. Tokiu atveju tenka vėl ardyti grindis ir įrenginėt trapą arba lataką. Kitas nemalonus atvejis, kai per vėlai nusprendžiama maišytuvus, bide ir unitazą kabinti ant potinkinių mechanizmų. Tuomet tenka perdarinėti sienų apdailą.

Jei duše planuojama įsirengti lubinį lietaus sprendimą, jam taip pat reikalingi specialūs vandens privedimai. Įsirengus standartinius lietaus efekto nebesukursi, arba teks perdarinėti.

Architektas atkreipia dėmesį į unitazo vietą vonios kambaryje. Kabinamo unitazo nereikėtų kabinti prie bendros su miegamuoju sienos, nes į pertvarą montuojant potinkinį rėmą bus pažeista garso izoliacija. Jei jau nėra kitos išeities, galima storinti sieną, joje suformuoti integruotas spinteles, tačiau tai sumažins erdvę. Pasak M.Bertauskio, optimalus vonios kambario dydis, kuriame telpa praustuvas, unitazas, bide ir vonia yra 6 kv.m. Jei norima turėti ir vonią ir atskirą dušą, reikėtų 8 kv.m.
Vonioje architektas pataria naudoti kuo daugiau integruotų, paslėptų sprendimų, išlaikyti kuo mažiau apkrautą aplinką, nes kasdienė žmogaus buitis pati apkrauna vonios kambarį įvairiais daiktais ir „dekoro" elementais. „Iš anksto apgalvojus ir suplanavus vonios kambarį tikrai galimą panaudoti daug šiuolaikiškų integruotų sprendimų. Dažnai naudojame vokiečių vandens inžinerinės įrangos gamintojo TECE produktus, nes jie turi didelį tarpusavyje gerai suderintų konstrukcijų pasirinkimą, jų pagalba lengvai išsprendžiamos sudėtingos situacijos, kai tenka užtikrinti funkcionalumą ir išlaikyti estetišką vaizdą”, – patirtimi dalijosi architektas.
www.tece.lt