Ko santechnikai Jums kartais nepasako

Iki šiol viešojoje erdvėje buvo daug kalbama apie tai, kaip apsisaugoti nuo žmogaus gyvybei pavojingos legioneliozės, kurią sukelia vandenyje gyvenančios bakterijos. Šiuo metu legioneliozė yra viena iš pavojingiausių infekcinių ligų. 10 iš 100 užsikrėtusių legionėlėmis miršta. Į organizmą legionelės pakliūna tik įkvepiant, kad ir mikroskopinį apkrėstą drėgmės lašelį. Ideali temperatūra legionelėms veistis – 35 laipsniai Celsijaus. Gana smarkiai jos dauginasi ir gali pasiekti gana pavojingas koncentracijas tada, kai temperatūra yra tarp 20-50 laipsnių. Jei vanduo šaltesnis – legionelė nesiveisia. Jei karštesnis – šios bakterijos žūna. Tačiau vien tik užkaitinti vandenį toli gražu nepakanka.

Kad vanduo cirkuliuotų

Pavojingiausia, jei vanduo, būdamas įšildytas iki pavojingos temperatūros, kai yra kokie 25-40 laipsnių, ilgai užsistovi vamzdyne. Jei toks vanduo kažkur užsistovi kelioms dienoms ar savaitei, tai legionelių gali prisiveisti tiek, kad jomis apsikrėstų tiesiog kažkur netoli vandens esantys žmonės.
Vokiečių vandentiekio inžinerinių sistemų gamintojas TECE yra vienas iš nedaugelio, kuris turi visas mechanines priemones legionelių prevencijai. TECEflex vamzdžių jungtyse prie maišytuvų nenaudojamos guminės tarpinės, nes būtent prie jų dažniausiai būna vieta, kur vanduo turi galimybę užsistovėti. „Nejudantis vanduo kaupiasi prie maišytuvų arba toliausiai nuo boilerio ar kito vandens šaltinio nutolusiuose vietose. Teisingai įrengtoje vandentiekio sistemoje vanduo turi nuolatos cirkuliuoti, suktis ratu. Tam montuojamos specialios sienines alkūnės su pratekėjimu, cirkuliaciniai siurbliai”, – pasakojo Gintautas Petravičius, bendrovės TECE Baltikum produktų grupės vadovas
Pasak jo, šiuo metu savaimine vandens cirkuliacija vandentiekio sistemoje dažniausiai pasirūpina privačių individualių ir naujų daugiabučių namų statytojai. Senos statybos namuose efektyviai veikiančios cirkuliacijos sukurti nebeįmanoma. Kovai su legionelėmis lieka vienas būdas – užtikrinti, kad karštas vanduo iš tiesų būtų karštas, o ne drungnas, ir netaupyti vandens, kad jis bėgdamas iš čiaupo sukeltų judėjimą visoje sistemoje.
Cirkuliacinės sistemos individualiuose namuose dažnai atsiranda medžiagų gamintojų iniciatyva. „Žmogus kartais nežino, o meistrai sudeda pigiausias medžiagas, taupo cirkuliacinės sistemos medžiagų, o iš tiesų sveikatos ir kartais gyvybės sąskaita. Visi santechnkinai ir dauguma namų statytojų žino, kad jos reikia, bet taupumo sumetimais ignoruoja: „tegu būna kaip būna, o paskui žiūrėsim...”, – patirtimi dalinosi G.Petravičius.
Pati didžiausia klaida, pasak specialisto, iš kurios kyla ir visos kitos, yra ta, kad vandentiekis, ypatingai individualiuose namuose, yra įrengiamas be jokio projekto. Su TECE kompiuterine projektavimo programa daromuose vandentiekio projektuose vandens cirkuliaciją užtikrinančios priemonės yra įtraukiamos kaip būtinos dalys.
Apeinant projektavimą daroma ir daugiau klaidų. Kai santechnikai, pasikliaudami savo patirtimi ir galva, išvedžioja vamzdžius, prisideda ir neprotingas taupymas, o tais atvejais kai galima sutaupyti, švaistoma.

Grindų šildymui švaistomi pinigai

Klaidos, įsirengiant vandeniu šildomų grindų sistemą be projekto kaina gali būti dvigubai didesnės išlaidos ir prastas efektas. TECE projektą rengia nemokamai, jei klientas iš kompanijos perka medžiagas. Užtenka elektroniniu paštu atsiųsti pastato planą pdf ar autocad formato dokumente.
Programa įvertina visus parametrus - pastato šiluminę varžą, patalpų dydį, vietą statinyje pasaulio šalių atžvilgiu, netgi vietovės, kur statomas namas, geografinę padėtį Lietuvoje. Projekte yra pateikiamas tikslus ir optimalus vamzdžių kiekis, storis, kilpų, vijų skaičius, rekomenduojamas šilumos šaltinis.
Dažnai nutylima dar ir tai, šildymo kaštai radiatorinio šildymo atveju, namo eksploatacijoje bus visada didesni, nei grindų šildymo atveju. O tai yra dėl to, kad grindų šildymo tiekimui naudojama žemesnė temperatūra, nei reikalinga radiatoriams. Dar ir šiandien dažnai susiduriama su noru name montuoti kombinuotą t.y grindinį ir radiatorinį šildymą. Teisinga būtų – šildyti nenaudojant radiatorių.

„Santechnikai dažniausiai „projektuoja” iš akies ir gali padaryti daug klaidų. Populiariausios – išvedžioja per storą ir per brangų vamzdį, išvedžioja per retai arba per dažnai, per daug arba per mažai. Grindiniam šildymui būtinai reikalingas reguliuojamas kolektorius, kuris leidžia valdyti į skirtingas patalpas nukreipiamo vandens srautus. Jei sumontuoja pigesnį, nereguliuojamą kolektorių, vanduo pats pasirenka kur jam lengviau tekėti, t.y. per trumpesnes atšakas. Ir beveik visada meistrai, tiksliai nežinodami, ar šildymas efektyviai veiks ir norėdami apsidrausti, pakloja per storus ir ne tam specialiai pritaikytus vamzdžius ”, – perspėjo G.Petravičius.
Individualiuose namuose grindiniam šildymui beveik visais atvejais pakanka 16 mm skersmens vamzdžių, tuo tarpu neretai klojami 18 ir 20 mm, kurie yra vos ne dvigubai brangesni. Žmonės išleidžia daugiau pinigų, nes nežino specifinių dalykų ir pasitiki meistru, kuris arba pats savim nepasitiki, arba daro taip, kaip jam patogiau ir paprasčiau.
Vandentiekiui ir grindiniam šildymui yra naudojami skirtingi vamzdžiai. Vandentiekio vamzdžiai yra brangesni, nes pritaikyti karštam, iki 95 laipsnių, vandeniui. Grindiniam šildymui, tam, kad būtų sukurta komfortiška patalpų temperatūra, pakanka 30 laipsnių grindų paviršiaus temperatūros, taigi šie vamzdžiai pritaikyti žemesnei, iki 70 laipsnių temperatūrai ir tuo pačiu yra pigesni. Tačiau ne visada paisoma šių skirtumų. Daug paprasčiau vienu kartu užsipirkti daug universalaus vieno 18 mm skersmens vamzdžio ir jį naudoti visais atvejais, tarp jų, ir klojant grindų šildymui.

TECE gali pasiūlyti ne tik kokybiškas, inovatyvias medžiagas, bet ir nemokamai suprojektuoti pastato vandentiekio sistemą, rekomenduoti profesionalų meistrą.